Lafaek News–Kandidatu Prezidente Repúblika númeru sorteiu 1, Premiadu Nobel da Paz, José Ramos Horta promete iha loron 19 Abril simu konfiansa husi povu hahú kedan diálgu no iha responsabilidade moral ko’alia ho governu dezenvolve agrikultor iha munisípiu tolu parte leste Baukau, Lautém ho Vikeke.
Kandidatu Prezidente Repúblika periodu 2022-2027, hatoo asuntu ne’e bainhira hala’o diálogu ho komunidade suku Gariuai, postu Baucau villa, munisípiu Baukau, sábadu (09/04/2022), hodi hateten xefe estadu iha responsabilidade ko’alia ho governu bele dudu agrikultura haburas ekonomia no hamenus produtu importasaun.
Agrikultor sira sei la simu osan direita husi governu, más bele liu husi sistema konta bankária, governu tau osan iha BNCTL fasilita agrikultor sira ho jurus kiik,” hateten José Ramos Horta.
Ramos Horta reafirma, maske papel xefe estadu nian la’os halo fali servisu orgaun ezekutivu nian, maibé prezidente repúblika iha moral atu ko’alia maka’as ho governu oinsá tau osan barak ba setor agrikultura iha Lautém, Baukau no Vikeke inklui munisípiu seluk, liu husi subensaun publiku no fasilita kréditu ho funan kiik motiva agrikultor badinas servisu hasa’e produsaun kontribui kreximentu ekonomia familia no kore an husi importasaun rai liur.
Horta optimista enkuantu simu mandatu PR, sei husu governu liu husi ministériu agrikultura halo investimentu makas ba identifikasaun fini husi variedade aihoris ne’ebé komunidade agrikultor sira sei kuda, tau mos prioridade ba irrigasaun, motiva komunidade hakiak animal hodi hadia rendimentu familia.
Hatutan nia, atu garante sustentabilidade agrikultor sira nia moris atu hasa’e kreximentu ekonomia família no nasaun, governu tenke kria polítika investimentu ho períodu liu tiha tinan rua ka tolu mak hahú selu, atu agrikultor sira iha oportunidade, tanba iha moris agrikultura, agrikultor sira tenke keé rai, kuda fini no koilleta, ho prosesu naruk ne’e sira presija tempu no governu tenke tau iha konsiderasaun.
Governu tenke hanoin halo didiak atu kapitaliza BNCTL ou loke banku rasik ba iha agrikultura no indústria, floresta, peska hodi konsentra apoiu ba agrikultor sira,” nia sublina.
Horta mos promete atu ko’alia ho banku komersial no estatal sira atu haree oinsa bele tulun setor privadu rai-laran hodi bele fo hakbiit no fortifika atividade komersiál ne’ebé fo servisu ba Timor oan.
Jornalista : Ana Romana
Editor : Agapito de Deus




