Loron 08/07/2026).
Processo oinsá mak Jesus nebé morishias tiha ona, hamosu-An loke Nia escolanti sira nia matan delek no fuan tós atu fiar ba Nia?
1º) Uluk nanain, liu housi Jesus nebé hamosu-An (aparição) ho Nia Ilas nabilan oinseluk. Basá Nai Jesus hakarak duni atu conscientiza (sadarkan) Nia escolanti sira konaba profecia, ka saida mak Profeta sira haklake nanis tiha ona housi TT konaba Messias, Ida nebé sei moris, terus, mate tiha, liu loron tolu, Nia morishias fali tuir T F. Nébe, processo Revelação ida né sei lao “on going” hela tempo ba tempo naruk.
2) Se fimaiaar tebes ona ba Jesus nebé mak morishias tiha ona, lalika tauk tan buat ida hodi ba haklake tutan Nia ba mundo tomak.
Tuir mai, ita fihir oinsá mak S. Lucas no S. Marcos relata konaba oinsá mak Jesus acompanha Nia escolanti nain rua iha dalan ba too iha Aldeia Emaus.
1) Iha Lc 24: 13-35 : Relata konaba oinsá escolanti nai rua nebé lao bilan, namlele ho tauk no laran tarido hela; sira conversa hela ba malu iha dalan. Karik atu halai dok tiha housi ambiente tauk ba ameaça sira iha Jerusalem? Maibé, tekteki, Jesus tama, no intervem iha sira nia conversa : “Hei, imi koalia hela saida?” (ver 17-18). Sira mós hakfodak hodi tenik: “Be o kal mak ema estrangeiro mesak ida nebé la hatene tuir konaba saida mak acontece tiha iha loron hirak liu bá, ka?”
Jesus halo fingi la hatene hodi husu fali : “Be saida mak acontece?” (ver 19). Sira explika tiha konaba saida mak acontece no sé-sé deit mak sai tiha ona maksasin ba, maibé sira sei duvida hela nafatin.
Sira lao hamutuk muron hela, hanoin iha laran deit too tama tiha iha aldeia Emaus.
Tanba rai nakaras ona, escolanti sira husu atu Ema Ida né hela hamutuk lai ho sira.
Nuné, bainhira sira tuur atu han hamutuk, Ema né foti pão, hasae agradece, silu fahe no fahe ba malu hodi han tiha. Hafoin, Jesus hakiduk nonok, haksumik-An tiha housi sira leet. Atu sira rasik consente.
Ah, iha momento nebá duni mak escolanti sira nia matan foin melek nakloke luan, no sira nia fuan foin sai manar hodi soi hikas naroman lakan atu reconhece katak Ema Ida né mak Jesus nebé moris hias tiha ona.
Nuné, escolanti nain rua né fila fali lalais tiha ba Jerusalem hodi haktuir ida né ba belun sira seluk, maibé nia sira ladauk fiar loloos.
2) Iha Mc 16 : 12- 13, relata hodi haforça tan deit konaba Jesus nia intervenção iha conversa escolanti nain rua, nebé sai housi Cidade Boot Jerusalem ho destino aldeia Emaus; no buat nebé nuudar sasin matan sira hatoo tiha ba belun sira mós seidauk fiar nafatin tanba sira ulun tós no fuan taka metin tiha ho buat barak mundo nian hodi fiar lalais.
Nuné, Jesus foti lia hodi condena tiha Nia escolanti sira nia atitude fiar ida nebé sei namlaik, namlele hela deit né.
Conclui ho fukun fiar balun tuir mai:
1) Fiar loos haklake nanis tiha ona housi tempo Profeta sira iha TT no realiza iha pessoa Jesus Cristo nebé morishias ona ho Ilas foun nabilan nuudar Makhoris (Ser) Divino no Humano tuir TF. Ba Nia la iha tan ona limite fatin no tempo. Nia presente iha fatin hotu dala ida; sai tama borus uma maski odamatan no didin lolon sira taka metin. Tanba né, Nia escolanti sira seidauk soi kbiit no matan melek atu reconhece loloos kedas Sé mak Nia.
2) Liuhousi sinal no maksasin sira seluk, mak ema bele hatene Sé mak Messias hodi fiar no haklaken tutan tan saida mak sira rasik haré ona ho matan no kaer ona ho liman. Housi aspeto social, ema ida la soi moris fiar loos né mes’mesak deit.
3) Jesus nia hakaran mak atu fiar ida nebé loos no metin ona né tenki buras housi ema idak-idak nia experiência rasik no koko rasik duni oinsá nia todan no kman, midar no moruk, besik no kdok.
4) Fiar ida loos né tenki hatalin ho visão ida nebé forte; no hatan duni ba ema idak-idak nia moris terus, susar no mate hodi bele soi morishias no hakat ba dalan loos moris rohan laek nian.
5) Jesus mesan (único) mak fo garantia ida nebé abut metin ba ema fiar nain sira: “Hau mak Dalan Loos, Lia Loos no Moris Hún”, Jo l4 : 6. Fiar. laós tanba ho hahalok hirak indotrinação ka ema seluk mak obriga ho dalan kleuk, lia falso no bosok ho forma intimidação oin-oin.
Imagina tok, se Cristo la morishias, ita nia abut fiar loos kal kotu leet tiha ona karik?
6) Hetan tiha ona fiar loos no maksoin, fiar nain sira né, Jesus hakarak ita tenki ho aten brani haklake tutan ba maun-alin sira seluk iha mundo tomak (…). Ho liafuan seluk, ema fiar nain sira mak sai ona Cristo ressuscitado nia manuwain, saeseluk, ka cristo seluk.
7) Hau, pessoalmente, fiar duni katak Nai Jesus sempre intervem, hamaluk hela hau nia lalaok moris tomak lorloron bainhira hau lao sala dalan, hasoru terus todan sira. Basá Nai rasik mak bolu ita no promete : “Mai, imi hotu nebé senti hela isin kolen no hulan hela naha todan sira. Hau sei haraik neon kman ba imi”, Mt 11 : 28.
Amin.


