Hau tenta hakerek artigu oan-ne’e atu kontribui ba hato’o netik informasaun ruma kona partidos polítikus iha Timor-Leste no’o oin-sa nia rejistu no knar iha vida Nasaun-Estado nian.
Ita Estado de Direito Demokratiku. Tamba ne’e maka iha artigu 2 C-RDTL ita adopta normas-prinsipius hanesan tuir mai ne’e
“… A Republica Democrática de Timor-Leste é um Estado de direito democrático, soberano, independente e unitário, baseado na vontade popular e no respeito pela dignidade da pessoa humana”.
Atu fo liu realse ba konseitu democrático, ita adopta iha artigo 62 normas-prinsipius “Titularidade e exercício do poder político”. Artigo 62 nia redasaun afirma katak Poder polítiku radika iha povo no’o sei exersidu tuir termus Konstituisaun-nian.
Termus Konstituisaun maka saida? Termus Konstituisaun-nian maka precija ita hare iha normas nebe konsagradu iha artigu 65 nebe koalia kona ba eleisoens. Iha artigu 65, numero 1 hateten katak “orgauns eleitus soberania-nian no poder lokal-nian sei eskoilidu liu husi eleisoens, mediante sufrajiu universal, livre, direto, sekretu, pessoal no’o periodiku”. Ne hatudu katak, ita nia Estado adopta eleisoens nudar mekanismu ba povo atu delega nia poderes hanesan konsagradu iha artigu 2 no’o artigu 62.
Tamba ita adopta eleisoens, maka precija iha instrumentus nebe bele permite povo ka eleitoradu atu delega nia poderes. Tamba ida ne’e maka iha artigu 46 – Direito de participação política – hatur normas hanesan tuir mai ne’e :
- Sidadaun hotu-hotu iha direito atu partisipa, ho nia an-rasik ka liu husi representantes demokratikamente eleitus, iha vida polítika no’o iha assuntus públikus país-nian. Regras ne’e realsa ita adopta remokrasia representativa.
- Sidadaun hotu-hotu iha direitu atu hari’i partido no partispa iha partidos polítikus. Partidos maka nudar “kareta” ka instrumentu ba povo exerce nia titularidade do poder.
- Konstituisaun no’o organizasaun partidos polítikus sei regula husi lei.
Hare ba número (3) refere, maka Governo kria Lei dos Partidos Polítikus, numeru 2/2016 de 3 de fevereiru nebe sai nudar Primeira Alterasaun ba Lei numero 3/2004, de 14 de abril koba ba partidos polítkus. Iha Lei ne’e ita bele hetan definisaun kona ba saida maka Partido Politku.
Iha nia preambulu ita bele hetan nosaun hanesan tuir mai ne’e:
- Partidos polítkus-sira katalija no’o organiza partisipasaun sidadaun iha vida polítika país-nian no’o ohin lorong inkestionavel katak multipartidarismu maka hanesan “traves mestra-ida ba demokrasia kontemporanea”. Redasaun ne’e tenta hatur ita nia Estado nudar Estado nebe assumi pluralismu polítku no multipartidarismu. Seim partidos, demokrasia represnetativa sei la funsiona. Maibe mos se ita la iha “grupus de presaun”, hanesan sociedade civil forte, akademikus, organizasoens profesionais, intelektuais, atu koalia ka expressa, demokrasia sei la iha saúde nebe diak.
- Maibe , iha pratika, ita hare hela kontradisoens lubun ida, hanesan aplikasaun barreira eleitoral no limitasaun rejistu partidus polítikus liu husi impojisaun regras demasiadamente “irasionais”.
Ita hakat ba le karik Kapitulu I –
Dispojisoens Jerais – iha artigu 1 ho titulu Nosaun ita bele hare konseitu furak kona ba saida maka partidos, hanesan :
- Partido polítiku-sira maka nudar organijasoens sidadaun-sira nian ho karakter permanente, ho objetivu atu partisipa demokratikamente iha vida país/nasaun-nian no’o atu konkore ba formasaun no’o expresaun vontade polítika povo-nian, em konformidade ho leis no’o ho respetivus estatutos no’o programas, intervem nomeadamente iha processu eleitoral mediante aprejentasaun ka patrosiniu kandidaturas-sira.
- Partido politku-sira iha personalidade juridika no kapasidade judiciaria no’o sei exklujivamente konstituidus husi sidadaun nasionais-sira.
- Sei lakon estatuto nudar partido polítku organijasaun nebe maka la partisipa ho programa rasik iha eleisaun ruma iha nivel lokal ka nasional husi periodo tempu nebe labele liu tinan lima.
- Atu aplika regras ka normas ne’e maka iha numeru (4) artigo ne’e duni fo knar ba Komisaun Nasional Eleisaun-nian atu verifika no’o komunika ba Supremu Tribunal de Justisa atu fo’o sai deklarasaun kona ba lakon estatuto nudar partido politiku.
Ora bem hare dispojisaun ka normas refere, ita hare katak redasaun nebe ita hetan hateten “… la tuir eleisaun iha nivel lokal ka nasional husi periodo tempo nebe superior ka liu tinan lima”. Norma ne’e susita ka hamosu interpretasaun nebe bele prejudika partidos sira nebe la tuir eleisaun antesipada. Ita hatene katak ita nia eleisaun parlamentar, hau la koalia kona ba eleisaun prejidensial, tamba partidos sira la obrigadu ba tuir, hateten katak eleisaun ita nian sei realija tinan lima dala ida. No’o iha artigu 93, numeru (4) afirma klaramente katak Deputadus Parlamentu Nasional-nian nia mandatu tinan lima deit.
Hare didiak normas no dispojisoens legais refere, ita hare mos iha pratika normal Preisdente da Republika sei marka data eleisaun parlamentar. Iha ita nia situasaun aktual, ita hare katak Preisdente Lu-Olo marka data eleisaun antesipada iha 7 de fevereiru de 2018 no lei ne’e rasik expresa katak entra iha vigor iha dia 20 fevereiru 2018. Data eleisaun, marka ba 12 de maio de 2018. Ho leitura ba redasaun hanesan hau cita liu ba “… la tuir eleisaun…” maka bele mos partidus sira nebe la tuir eleisaun antesipada bele hasoru riskus atu la tuir eleisaun Parlamentar tinan oin, tamba regras labele liu tinan lima.
Ora bem, depende ba interpretasaun, sura husi data markasaun eleisaun, ka sura husi data eleisaun. Se sura husi data eleisaun, hau hanoin partidus sira nebe la tuir eleisaun antesipada, no karik eleisaun 2023 monu iha dia 12 de maio, hau hanoin la iha problema. Maibe se eleisuan 2023 monu liu fali iha dia 12 de maio ba leten, redasaun be dehan la superior ka la liu tina lima sei hamosu problemas legais ba Partidos sira nebe la tuir eleisaun antesipada. No ‘o karik se sura husi data markasaun data eleisaun parlamentar 2023, sei hamosu problema mos ba partidu-sira. Tamba, markasaun data, maka nudar fase hahu prosesu rejistu. Enkuantu ke data elesiaun periodu ida ke determinado.
Iha fali fatin seluk, ita adopta pluralismu politiku, multipartidarismu, maibe ita nia lei partido polítiku rasik limita rejistu de partidus. Mai ita hare tok artigu 13, numeru (5) nebe dehan “ … a inscrição de um partido político tem que ser requerida com pelo menos seis meses de antesedência em relasaun às próximas eleições”. Norma ka regras ne’e hateten klaramente katak partido polítku nebe hakarak konkore eleisaun tem ke rejista pelu menus fulan nem antes de eleisaun. Se nune’e, karik Presidente Repúblika marka data elesiaun parlamentar iha fevereiru 2023, maka hahu husi agosto 2022 ba oin, partido polítiku balun sei la konsegue rejistu nune’e sei labele reprejenta nia eleitoradu refere iha artigu (1) lei ne rasik.
Husi expojisaun normas, regras nebe ita rasik hakerek, hau nia opiniaun maka hanesan tuir mai ne’e :
- Ita adopta multipartidarismu, maibe normas-regras nebe ita hatam iha Lei dos Partidos Políticos no’o Lei Eleitoral hamate rasik ita nia valores kona ba Multipartidarismu no Pluralismu Demokratiku.
- Tamba normas-rgras nebe ita kria sei hamate partidus barak, maka nune’e partisipasaun politika sidadaun sira nian sei blokeadu. Hanesan exmplo, sidadaun ne’e prefer lider ida ne’e ka ida neba, partido ida ne’e ka ida neba, maibe tamba lider ka partido ne’e la konkore, sidadaun nebe konsiente sei la ba vota no nia lakon nia direitu politku.
Saida maka ita tenki halo, atu prejerva ita hotu nia direitu polítiku?
Iha opsaun lubun ida maka ita bele diskuti :
- Revijaun Lei Partidos Politikus;
- Revijaun Lei eleitoral, liu-liu kona ba barreira eleitoral. Tamba Partidos sira nebe tuir eleisaun nafatin sei la mate, mesmu ke la liu barreira, maibe nia eleitoradu nia votus la reprejentadu iha Parlamentu Nasional. Nune maka iha Parlamentu Nasional la existe Pluralismo polítku, apesar de iha netik multipartidarismu;
- Partidos sira nebe la liu barreira sei konkore nafatin. Nune bele mos diskuti plataforma ida entre partidus sira nebe, tamba la tuir eleisaun, labele konkore , no partidus sira nebe ladauk rejistu, entre sira. Ne’e dalan ida atu partidus sira presta rejistensia no’o asegura sira nia eleitoradu nia aspirasaun.
Hau hanoin , hau kontribui ona ho informasaun ruma ba ita nia diskusaun.
Hakoak boot. (Shalar Kossi FF)




